Aprašymas
Perskaitykite tekstus.
Pažymėkite, kurie teiginiai yra teisingi.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 10-ą kartą vyko respublikinė bendrojo ugdymo mokyklų 9–12 klasių kūrybinių ir tiriamųjų darbų konferencija „Skaityti – tai sėdėti ant pasaulio stogo“.
Pakeliaukite po prezidentinį Kauną, susipažinkite su vietomis, kuriose dirbo, lankėsi ar tiesiog pramogavo pirmieji valstybės asmenys. Aplankykite Prezidento rūmus. Jų pirmame aukšte buvo įrengtas Prezidento šeimos butas ir adjutanto kambariai. Antrame aukšte – darbo kabinetas ir audiencijų salė.
Kaip ir kasmet, didžiausias kino festivalis Lietuvoje „Kino pavasaris“ kviečia visus entuziastingus, kiną ir gyvenimą mylinčius žmones jungtis prie festivalio savanorių komandos. Kovo 21–balandžio 4 d. vyksiančiame festivalyje galimybę tapti savanoriais turės 250 žmonių iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, kuriems ne mažiau nei 16 metų. Šiemet vėl labai laukiami ir senjorai!
Aprašymas
Raskite klausimams atsakymus (klausimai surašyti iš eilės).
Atsakymų yra daugiau.
Interviu su akordeonistu Martynu Levickiu
Kas grojančiam vaikui yra sunkiausia?
Kas jums yra muzika? Kaip pasikeistų jūsų pasaulis, jei staiga liautumėtės girdėti?
Teigiama, kad vienai sričiai gabus žmogus paprastai turi ir daugiau gebėjimų. Gal jumyse slypi talentų, apie kuriuos net nenutuokiate?
Aprašymas
Perskaitykite tekstą.
Pažymėkite kuris teiginys teisingas, kuris – neteisingas.
Lietuva ką tik šventė savąjį Nepriklausomybės šimtmetį. Ta proga inicijuota daugybė projektų. Tarkime kad ir „Moterys, kūrusios valstybę“. Šis projektas skirtas istorinei atminčiai puoselėti. Jame siekiama pristatyti plačiajai visuomenei dar mažai žinomus šimtmečio laimėjimus lygių galimybių srityje.
Lietuvoje moterų judėjimas dėl rinkimų teisės prasidėjo 1905 m., kai Vilniuje susikūrė organizacija Lietuvos moterų susivienijimas moterų teisėms ginti. Jis kovojo dėl moterų rinkimų teisės ir galimybės dalyvauti nepriklausomos valstybės atkūrime. Pagrindinį tikslą pavyko pasiekti 1918 lapkričio 2 d., kai moterims buvo suteikta balsavimo teisė. Ji buvo įtvirtinta laikinojoje Konstitucijoje.
Šie istoriniai faktai liudija, kad atkurta Lietuvos valstybė buvo statoma ant tvirtų, demokratijos ir lyčių lygybės principais grįstų pamatų. Jos kūrėjai toliaregiškumu pralenkė daugelio Europos valstybių politinį elitą. Todėl šiandien galime pagrįstai didžiuotis tuo, kad mūsų demokratija yra neatsiejama nuo fundamentalių moterų ir vyrų lygybės vertybių.
Iš tiesų, gavusios politines teises, moterys aktyviai prisidėjo prie atkurtos valstybės puoselėjimo. Jos dalyvavo politinėje, visuomeninėje, mokslo, švietimo, labdaros, meninėje veikloje. Moterys įnešė esmingą indėlį į Lietuvos kultūros kūrimą ir puoselėjimą. Deja, oficialioje istorijoje jis dažnai lieka nematomas. Tai iš esmės nuskurdina ne tik pačios istorijos, bet ir kultūrinio paveldo suvokimą. Tad pripažinus, kad visuomenė vis dar mažai informuota apie moteris, kūrusias valstybę, bus skiriamas didelis dėmesys plačiajai visuomenei informuoti. Šimtmetis – puiki proga atgaivinti istorinę atmintį. Juk šalies piliečiai turi pažinti visus savosios valstybės kūrėjus.
Aprašymas
Jūs užsiregistravote savanoriauti Jūsų mieste vyksiančiame jaunimo teatrų festivalyje.
Prašom užpildyti anketą apie savanorystę kultūros renginiuose